• Skyreliai

    • Galerija (2)
    • Lietuvos Nacionalistų Partija (7)
    • Prisiminimai ir Apmąstymai (22)
    • Straipsniai (18)
  • Naujausi įrašai

    • Sukruvinta Lietuva. Nacionalistinis teroras ir jo priežastys (V dalis)
    • Apie tikras ir tariamas vidaus kariuomenės netektis kovoje su “nenugalimais partizanais”
    • Atleisk, Tėve
    • Jie atėjo temstant…
    • Sukruvinta Lietuva. Nacionalistinis teroras ir jo priežastys (IV dalis)
    • Kauno ir jo apylinkių žydšaudžiai
    • “Žodžio laisvė” gyvuoja
    • Pasaulis prieš buržuazinę Lietuvą
    • Ką apie “partizanus” mano žmonės (dėl TS-LKD kreipimosi į prokuratūrą)
    • Pokalbis Palangoje

  • Rekomenduojame apsilankyti:

    • Komunizmas Lietuvoje
    • Leftas
  • « Saulė baisėjosi žmonių žiaurumu | Home | Ką apie “partizanus” mano žmonės (dėl TS-LKD kreipimosi į prokuratūrą) »

    Pokalbis Palangoje

    Kovas 29, 2009

    PETRAS SEMAŠKA

    Užpraeitą savaitę ilsėjausi Palangoje. Einu Vytauto gatve. Prie palangos bažnyčios kažkoks rašytojas siūlė pikrti jo parašytas knygas. Sakėsi, buvęs tremtinys ir labai įdomiai rašąs apie tremtį. Aš sustojau ir pradėjau kalbėtis apie pokario laikus Lietuvoje. Va, sakau, tamsta buvai ištremtas, sugrįžai ir knygas rašai. O mūsų giminei dar baisiau buvo pokario Lietuvoje.

    Pas mus “tėvynės gynėjai” (tikriau - banditai) du kartus buvo. Pirmą kartą atėjo plėšti 1945 m. birželio mėnesio naktį. Ten, kur gyveno mūsų šeima, - į Raseinių rajono Šiluvos valsčiaus Piklaičių kaimą. Pasikinkė arklį į ratus, susidėjo viską, kas valgoma, ir geresnius rūbus. O senelį Silvestrą Semašką pririšo prie vežimo ir pėščią išvedė. Kiek mums žinoma, jis buvo žiauriai kankintas ir nužudytas.

    O antrą kartą, jau 1947 m. vasario 19 d., naktį banditai (”partizanai”) išlaužė trobelės duris. Pirmiausia jie puolė prie klykiančios 28 metų amžiaus dukters Teresės Semaškaitės, kuri bėgo slėptis ant aukšto, bet buvo badito sukliudyta: smogta jai peiliu tiesiai į burną. Po to vienas banitas priėjo prie lovojo gulinčios motinos Elenos Semaškienės ir iš pistoletošovė jai tiesiai į galvą. Ji, mano senelė, tada buvo sulaukusi 56 metų. Beje, senelė buvo pamaldi, ir pati eidavo į bažnyčią, ir savo dukras Teresę bei Jadvygą kartu vesdavosi.

    Nepaliko ramybėje ir senelio Silvestro Semaškos sūnų. Vaclovui Semaškai visaip grasino, o po kurio laiko išdegino karšta geležim kaktoj penkiakampę žvaigždę, sudaužė galvą. Vaclovas paliko Piklaičius, seserį Jadvygą ir išvažiavo mokytis veterinaru į Vabalninką. Ten jis išprotėjo ir mirė.

    Šaltą žiemą dukra Jadvyga Semaškaitė palaidojo mamą ir seserį. Tą laidotuvių dieną bažnyčioje buvo septyni karstai. Mišias už nužudytuosius laikęs kunigas, įlipęs į sakyklą, pasakė, kad dievas taip daro, žinodamas, ką baudžia. Taip laidotuvių diena giliai liko Jadvygos širdyje. Ji tai papasakojo man, savo anūkui.

    Savaitraštis “Opozicija”

    Skyrelis: Prisiminimai ir Apmąstymai |


    Pokaris.info | Rockin Black Minimal by Cory Miller | Sponsored by Cpanel Hosting